Osteopatija

Osteopatija: natūralus gydymo ir sveikatos palaikymo būdas

ivadas osteopatija pagrindine

Kas yra osteopatija ir kaip ji veikia?

Osteopatija yra medicinos šaka, kuri remiasi  principu, kad kūnas turi natūralius gijimo gebėjimus ir sugeba palaikyti sveikatą. Jos principai grindžiami kūno integralumu, o gydytojai osteopatai, naudodami švelnias technikas rankomis, siekia atkurti kūno pusiausvyrą ir gyvybinę energiją, atpalaiduoti įtampas ir pašalinti disfunkcijas, pagerinti audinių bei organų judumą ir taip skatinti natūralų kūno sveikimą.

Osteopatija remiasi individualiu požiūriu į pacientą. Osteopatas atsižvelgia į paciento unikalumą, siekdamas suprasti jo kūno poreikius ir problemas. Tai leidžia pritaikyti personalizuotą gydymą pagal konkrečius simptomus ir poreikius.

Osteopatija nėra skirta tik ligų gydymui – tai taip pat sveikatos palaikymo ir profilaktikos priemonė. Ji gali būti naudinga tiek tais atvejais, kai jaučiamas skausmas ar disbalansas, tiek ir norint palaikyti kūno balansą ir gerovę be konkrečių simptomų.

Pagrindiniai osteopatijos principai

Osteopatija remiasi keliomis esminėmis idėjomis:

  • kūno struktūros ir funkcijos tarpusavyje glaudžiai susijusios
  • kūnas turi įgimtą gebėjimą palaikyti sveikatą ir save gydyti, o gydytojo vaidmuo sudaryti sąlygas  šioms naturalioms jėgoms veikti
  • sveikata yra visuma, kuri priklauso nuo kūno, jausmų ir minčių harmonijos

Osteopatijos principai nulemia jos požiūrį į žmogaus gydymą. Pirma, tai kūno integralumas – visi organai, audiniai, kaulai ir sistemos tarpusavyje susiję todėl veikia kaip vientisas mechanizmas. Antra, tai kūno gijimo gebėjimas – pašalinus trukdžius, galima šį gebėjimą skatinti ir palaikyti. Trečia, tai kūno struktūros ir funkcijos sąveika – sutrikus vienai, tai turi poveikį kitoms sritims, o pusiausvyros atkūrimas gali padėti palengvinti būklę ir skatinti sveikimą.

osteopatija ivadas tekstas

Osteopatijos istorija

Osteopatijos įkūrėjas buvo JAV gydytojas ir išradėjas Andrew Taylor Still (1828-1917). Jis sukūrė gydymo metodiką, kuri skyrėsi nuo kitų tuo metu taikytų tradicinės medicinos metodų, kurie darydavo daugiau žalos nei naudos, negalėdavo atskleisti ligos etiologijos ir suteikti veiksmingo gydymo, o antisanitarinė chirurgija dažniau baigdavosi mirtimi nei išgydymu.

Osteopatijos pavadinimas buvo suteiktas panaudojus du graikiškus žodžius: osteon – kaulas ir pathos – kančia. Taip buvo siekiama perteikti osteopatijos teorijos esmę , kad liga arba fiziologinė disfunkcija etiologiškai susijusios su sutrikusia raumenų ir kaulų sistema. Taigi, diagnozuojant ir gydant raumenų ir kaulų sistemą galima gydyti ir apsaugoti žmogų nuo ligų ir kitų negalavimų. Andrew Taylor Still buvo vienas pirmųjų gydytojų, pradėjusių propaguoti profilaktinės medicinos įdėją ir filosofiją.

 Andrew Taylor Still teigė, kad kūnas turi natūralų gijimo ir sveikatos palaikymo gebėjimą, o gydytojo užduotis šį gebėjimą išlaisvinti bei skatinti. Jo sukurta struktūrinės osteopatijos metodika buvo paremta anatominiais ir biomechaniniais principais. Vėliau osteopatija buvo išplėtota visceraliniais, kraniosacraliniais ir biodinaminiais metodais. 

Osteopatija šiandien

Šiuolaikinė osteopatija yra pripažįstama ir plačiai naudojama daugelyje pasaulio šalių. Osteopatija yra ne tik gydymo metodas – tai gyvenimo būdas, kuris skatina sveikatos palaikymą, streso mažinimą ir gyvenimo kokybę. Šiuolaikinė osteopatija remiasi nuoseklia filosofija, kad sveikata yra visuma, kurią sudaro ne tik fiziniai, bet ir emociniai bei psichologiniai aspektai.

Ši unikali medicinos šaka yra svarbi ne tik kaip alternatyvi gydymo priemonė, bet ir kaip papildoma tradicinės medicinos praktika. Osteopatija yra integruojama į įvairias sritis, nuo sporto medicinos iki šeimos gydytojų praktikos, ir dažnai naudojama kaip sveikatos priežiūros dalis, padedanti pacientams pasiekti ir išlaikyti gerą sveikatą.

Kitos publikacijos